Savivalda

Jau antrus metus pirmokėlių į mokyklą ateina tik apie 25 tūkstančius. Tai yra gerokai mažiau pusės, nes per Perestrojką Lietuvoje jau gimdavo po 58 tūkstančius kasmet. Daugelį pirmokėlių į mokyklą atveda vienas iš tėvų arba seneliai, nes tėvai Vakaruose. Tai rodo, jog gimdančių ir auginančių vaikus žmonių Lietuvoje liko tik ketvirtadalis, tik apie 500 ar 600 tūkstančių. Vaikų iki 18 metų per Perestrojką buvo 960 tūkstančių. Dabar jų turėtų būti virš milijono. Tikrovėje jų yra likę Lietuvoje tik 500 ar 550 tūkstančių. Gyventojų virš 60 metų turėtų būti apie milijoną, bet ir jų likę tik apie 800 tūkstančių. Lietuvoje dabar dar gyvena nuo milijono aštuonių šimtų tūkstančių iki 2 milijonų gyventojų, Tą patį patvirtina gyventojų apklausos, kurios skelbiamos „Lietuvos Ryto“ laikraštyje. Jos rodo, jog rinkimuose dalyvauja apie 80 procentų Lietuvoje gyvenančių gyventojų. Apie pusė rinkėjų sąrašuose esančių rinkėjų jau Vakaruose ir todėl nuo sąrašo ateina balsuoti tik 40 ar 44 procentai rinkėjų.

Lietuvoje už 32 milijonus litų įvykdytas nusikalstamas Gyventojų surašymo spektaklis. Buvo surašomi norintys save laikyti gyvenančiais Lietuvoje, o ne tikrai gyvenantys Lietuvoje. Šiuo užhipnotizuojančiu spektakliu siekiama nuslėpti neregėto masto lietuvių tautos naikinimą ir toliau apgaudinėti Europos Sąjungą, nes didžioji dalis pinigų iš jos duodama proporcingai rodomam gyventojų skaičiui.

Reikalaujame sustabdyti neregėto masto lietuvių tautos naikinimą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuolaikinio genocido vykdytojus ir nutraukti Europos Sąjungos apiplėšimo politiką, nes ateityje už tai gali būti uždėtos labai didelės baudos, kurios atves Lietuvą į pilną nemokumą.

Vakarų demokratinė santvarka, LR Konstitucija ir LR įstatymai ir įvairios žmogaus teisių konvencijos gina atskirų žmonių teises be pragyvenimo užtikrinimo jo gimtojoje šalyje ir visai negina tautų teisių bei jų teisės išlikti. Paskutinių 20 metų tautų naikinimo istorija rodo, jog Vakarų demokratinė santvarka ir LR Konstitucija yra nusikalstamos. Jos turi būti iš esmės pertvarkytos tautų teisių ir tautų išlikimo užtikrinimo kryptimi. Lietuvos valdžios pareiga neatidėliotinai pradėti tokį pertvarkymą, nes kitaip po 20 metų Lietuvoje neliks senbuvių, o kolonizatoriai išvarys ir Seimo narius bei kitus dabartinius valdžios atstovus.

Prof. Vladimiras Novosadas, doc. Edvardas Satkevičius, mokytojas Sigitas Morkūnas, ekonomistė verslininkė Nijolė Ulinskienė ir laidos „Raktas“ vedėjas Audrys Antanaitis apie Lietuvai parengtą dešimtmečio raidos planą per „Žinių radiją“: „Ar taps Lietuva gerovės ir teisingumo valstybe?“ 2010 rugpjūčio 4 d.

Vakarų „demokratija“ laikotarpiuose tarp rinkimų pilnai atitinka Graikijos vergovinę demokratinę santvarką. Ji yra papildytas tik rinkimų spektakliais. Vergovinėje santvarkoje tik saujelė vergvaldžių dalyvavo valstybės valdyme, o dabar tik saujelė Seimo ir tarybų narių dalyvauja valstybės valdyme. Kiti žmonės ir seniau ir dabar neturi teisės dalyvauti valstybės valdyme. Globalistų valdoma žiniasklaida skelbia, jog visi žmonės dalyvauja valstybės valdyme.

Vakarų „demokratija“ vykdo nusikalstamą tautų naikinimą. Vakarų „demokratija“ iš Lietuvos jau ištrėmė virš pusės lietuvių ir juos išblaškė po Vakarų „demokratinį“ Pasaulį (iki 2010 03 01 iš Lietuvos išvaryta 2,2 ir Lietuvoje dar laikinai palikta 1,8 milijono gyventojų. Į Sibirą tarybinė „demokratija“  išvežė tiktai 138 tūkstančius). Taip globalistai užtikrina greitą nutautinimą. Greitam nutautinimui ir tautų paveldo sunaikinimui Vakarų „demokratija“ oficialiai panaikino tautybes ir tėvo vardo naudojimą. Jau pradedama reikalauti panaikinti labai senus mergaičių bei ištekėjusių moterų ir skirtingų luomų pavardžių skirtumus.

Vakarų „demokratija“ įteisina kaip vieną iš aukščiausių dorybių Lietuvoje užaugintų ir išmokytų žmonių paėmimą į Vakarų valstybių „rojų“, kur jie moka mokesčius. Šie mokesčiai eina Vakarų „demokratinių“ valstybių pensininkų, mokyklų, ligoninių ir kitų įstaigų išlaikymui, o Lietuvos pensininkai, mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos šių pinigų negauna. Vakarų „demokratija“ vaizduoja, jog nežino apiplėšimo sąvokos, o todėl tai nevadina banditizmu.

Vakarų „demokratija“ sudievina laisvę be pareigos ir paveldo naikinimą. Pagal ją savo paveldo išsaugojimas (savo giminės, savo tautos ir savo valstybės) yra blogybė.

Vakarų „demokratija“, o tiksliau — globalistai, savo tikslų pasiekimui plačiai naudoja psichologinius žmonių nuteikimo būdus. Dalį iš jų čia pateikiu.

Aiškinimas, jog žmonės dalyvauja valstybės valdyme per „demokratinius“ rinkimus.

Tikrovėje žmonės „demokratinių“ rinkimų pagrindu visas savo dalyvavimo valstybės valdyme galias atiduoda saujelei žiniasklaidos išgarsintų asmenų, kurie savavališkai 4 metus valdo šalį, miestą ar rajoną.

Vakarų „demokratija“ nenumato atstovavimui įgaliotų asmenų atšaukimą ir sutarčių tarp įgaliojančių ir įgaliojamų sudarymą, kuriose būtų numatyta piniginė ir kita atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą ar tyčiniai blogą vykdymą.

Vakarų „demokratija“ nenumato konkrečių atstovų konkrečių asmenų atstovavimui, Joje atstovas nežino kokius asmenis jis atstovauja. Ji leidžia atstovui, pvz. Seimo nariui, atstovauti mažiau 5 procentų rinkėjų ir 95 procentų rinkėjų atžvilgiu vykdyti skriaudžiamą nusikalstamą veiklą ir visiškai su jais nesiskaityti.

Vakarų „demokratija“ nenumato asmeninės atsakomybės už kolektyviai priimtus įstatymus, nutarimus ir potvarkius (nusikaltėlių gaujai geriausia santvarka).

Nutarimai ir įstatymai priimami nesiaiškinant, kokie pasiūlymai yra geresni krašto gyventojams. Priimami nutarimai ir įstatymai, kurie geriau tinka valdančiajai grupuotei ir ją finansuojančiai mafijai. Atskirų kaimų, gatvių, kvartalų gyventojai net neatstovaujami sprendžiant jų reikalus.

„Demokratiniai“ rinkimai žmones paverčia sukčiais ir dviveidžiais. Pieš rinkimus viena sakoma, o paskui ne tik sukčiai balsuoja slaptai, bet žmonės verčiami „slaptai“ balsuoti ir pastatyti save į sukčių ir dviveidžių padėtį. Per „demokratinius“ rinkimus rinkimų apylinkių gyventojams neleidžiama net turėti stebėtojus savo rinkimų apylinkėse.

Visi „demokratiniai“ politiniai veikėjai gerai žino, jog žmonės atvirai pagal sutartį įgalioja kitą žmogų už juos atlikti tik tas užduotis, kurias jie dėl įvairių priežasčių patys negali atlikti. Įgaliojimai visada atšaukiami, kai jie tampa nereikalingi ar įgaliotas pradeda elgtis ne taip, kaip nori įgaliojusieji.

Tipinis Vakarų „demokratijos“ suktumo pavyzdys yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnis, kuris, kaip svarbiausias Seimo nario darbe, pakartotas Seimo Statuto 1 str. 2 dalyje. Esminė straipsnio dalis reikalauja, kad Seimo narys nebūtų varžomas jokių mandatų, t.y. nebūtų varžomas jokių įsipareigojimų, ypač duotų rinkėjams per rinkimų kampaniją. Duodamas priesaiką, Seimo narys prisiekia, jog nevykdys rinkėjams duotų įsipareigojimų ir juos neatstovaus.

Čia išdėstyti teiginiai aiškiai parodo, jog Vakarų „demokratija“ užtikrina aviganių ir avių bandos santvarką. Ši santvarka (tiksliau globalistai) bandos naikinimui ir pavertimui bevale mase, naudoja psichologinį apdirbimą per žiniasklaidą ir Seimo bei tarybų „demokratinių“ rinkimų spektaklius.

Kreipiuosi į visus, kurie nori Lietuvos paveldo išsaugojimo, visomis savo galiomis kovoti prieš Vakarų demokratiją ir siekti savivaldos. Nusikalstama, mus naikinanti, „Vakarų demokratinė“ santvarka mums nereikalinga.

— doc. Satkevičius Edvardas, 8-676-87293 [hidden email], Kaunas, 2010 03 16.

Žmonių savivalda — tai nuolatinis žmonių dalyvavimas sprendžiant jų bendrus reikalus.

Žmonės tiesiogiai, o negalintys tiesiogiai dalyvauti, per savo įgaliotus atstovus, dalyvauja valstybės valdyme ir sprendžiant bendrus vietinius reikalus.

Savivaldos pagrindas — tai tiesioginis pačių žmonių dalyvavimas teikiant pasiūlymus, juos svarstant ir balsavimas sprendžiant jų bendrus vietinius reikalus, skiriant teisėjus, priimant nutarimus ir įstatymus.

Negalintys tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme ir sprendžiant bendrus vietinius reikalus, gali savo balsavimo galias ir atstovavimą įvairiose valdymo įstaigose perduoti įgaliotiems žmonėms savo atstovams.

Bet kuris žmogus gali atšaukti savo įgaliojimą bet kuriuo metu, kai tik nuspręs, jog jo įgaliotas atstovas blogai jį atstovauja.

Daugiabučių namų, gatvių, kaimų gyventojai patys dalyvauja ar įgalioja savo vietinius žmones jų bendrų klausimų sprendimui. Pavyzdžiui, daugiabučio namo skirtingos gyventojų grupės gali įgalioti kelis skirtingus žmones jų bendrų reikalų sprendimui ar atstovavimui kitur.

Kiekvienas įgaliotas atstovas turi tiek sprendimo galių, kiek jis turi įgaliojimų. 

Kiekvieno įgalioto išlaidas ir atlyginimą apmoka tik tiesiogiai jį įgaliojusieji pagal įgaliojimo sutartyje numatytas sąlygas. Visais atvejais įgalioto atstovo atlyginimas negali viršyti 5 minimalių atlyginimų. Pagal Vakarų „demokratiją“ net į daugiabučio namo tarybą patenka tik daugumą surinkę asmenys, ir visiškai nepatenka mažesnės gyventojų grupės atstovai, kurių balsavimo galias užgrobia didesnės ar gudresnės grupės atstovai.

Tiesiogiai Seime ar vietinėse tarybose posėdžiauja daugiausiai įgaliojimų turinčių įgaliotinių ir ne mažiau 3 įgaliotinų, atstovaujančių tautines ir kalbines mažumas  ar tiesiogiai dalyvaujančių valdyme žmonių. Bendras kiekis turi būti lygus ar mažesnis už tam tikslui skirtos patalpos darbo vietų skaičių. Jei norinčių tiesiogiai posėdžiauti mažumų ir dalyvaujančių valdyme yra daug, tai jų dalyvavimas tiesiogiai posėdžiuose proporcingai padalinamas laike. Tais atvejais, kai nepavyksta visų sutalpinti laike, traukiami burtai.

 Patalpa turi būti aprūpinta didelės skiriamosios gebos videokameromis ir mikrofonais. Ši įranga turi būti prijungta prie interneto ar vietinio tinklo. Visiems tiesiogiai dalyvaujantiems valdyme ir įgaliotiems, turintiems mažai įgaliojimų, turi būti užtikrinta galimybė namuose stebėti Seimo ar atitinkamos tarybos darbą ir balsuoti tiesiogiai iš namų priimant įstatymus ir tarybų nutarimus. Šiuo metu jau virš pusės šeimų turi internetą, o po kelių metų jau turės virš 80 procentų šeimų. Reikalų tvarkymas per internetą jau įgyvendintas bankų veikloje. Dauguma gyventojų jau moka mokesčius per internetą. Panaši sistema turi būti įgyvendinta ir savivaldoje.

Internetas, kaip ir mokant mokesčius per internetą, leidžia patiems žmonėms balsuoti priimant bet kokį įstatymą ar tarybos nutarimą. Įgalioti atstovai gali balsuoti tik už tuos asmenis, kurie patys to negali padaryti.

Įgaliotų atstovų, tiesiogiai posėdžiaujančių Seime ir tarybose, pareiga ruošti įstatymų ir nutarimų projektus, kuriuos priims ar nepriims žmonės, kuriems jie paruošti. Įstatymų ir nutarimų projektus gali ruošti bet koks žmogus ir pateikti svarstymui, jei projektas atitinka jam keliamus reikalavimus ir jame yra surašyta, kuo jis geresnis už jau žinomus įstatymus, nutarimus ar anksčiau pateiktus projektus.

Visų žmonių pasiūlymai turi lygią vertę, jei kartu su pasiūlymu pateikiama kas bus geriau, kieno sąlygos bus pagerintos, kieno sąskaita tai bus padaryta ir kam nuo to bus blogiau. Šiuo metu pilnas savivaldos įgyvendinimas yra apsunkintas tuo, kad žmonės nemokomi labgebos pagrindų, beveik negali nusakyti pasiūlymo naujumo ir ką geresnio pasiūlymas gali duoti. Neturint pakankamai žinių ir įgūdžių iš labgebos ir naujumo vertinimo įgūdžių, valdymas ir sprendimų priėmimas dažniausiai bus vykdomas nepakankamai tobulai, t.y. nepriimant geresnių sprendimų. Žmonių mokymas kaip pateikti geresnius sprendimus, kaip juos vertinti ir kaip ieškoti kelius jiems įgyvendinti, yra viena iš svarbiausių pažangios savivaldos įgyvendinimo dalių. Lietuvos valdžia, pradedant signatarais, viską daro, kad Lietuvoje nebūtų įgyvendinta labgebos sistema ir tuo pačių tobula savivalda. Tokia politika yra nusikalstama.

Nežiūrint į sunkumus, Lietuvos senbuvių išsaugojimo Lietuvoje kelias turi eiti per spartų savivaldos įdiegimą. Kol valdžia dar neišvarė visų Lietuvos senbuvių iš Lietuvos ir nekolonizavo „labiau vertingais svetimtaučiais“, visomis išgalėmis reikia siekti paleisti neatstovaujantį Lietuvos senbuvių ir juos naikinantį nusikalstamą Seimą ir kurti pilnos savivaldos valstybę. Tai ir Prezidentės pareiga.

— doc. Satkevičius Edvardas, 8-676-87293 [hidden email], Kaunas.
išradėjas, labgebas, išlikimo strategijos vadovėlio — knygos „Labgeba“ autorius.

Nusikalstama „Vakarų demokratija“ yra sugalvojusi rinkimų ir „atstovavimo“ sistemą, pagal kurią tarybos narys geriausiu atveju atstovauja 10% tos vietovės rinkėjų, o Seimo narys po „rinkimų“ prisiekia nevykdyti rinkėjams duotų įsipareigojimų ir neatstovauja jokių rinkėjų (LR Konstitucijos 59 str. ir Seimo Statuto 1 str. 2 d. ). Pagal nusikalstamą „Vakarų demokratiją“ Seimo ir tarybų nariai balsuoja prieš daugumos rinkėjų valią.

Gerokai sumažinti Seimo ir tarybų narių savivalę galima tik atsisakius nuo nusikalstamos „Vakarų demokratijos“ santvarkos. Pereinamuoju laikotarpiu, pereinant iš nusikalstamos „Vakarų demokratijos“ į savivaldą, reikia bent pakeisti rinkimų rezultatų įvertinimo, nutarimų ir įstatymų priėmimo tvarką. Pateikiu pagrindinius principus.

1. Kandidatu į Seimą ar tarybą gali būti bet kuris tos vietovės nuolatinis gyventojas, kuris yra Lietuvos senbuvis ir toje vietovėje išgyveno ne mažiau kaip 5 metus. Prisiregistravimas ar gyvenamosios vietos deklaravimas nereiškia nuolatinio gyvenimo.
2. Daugiausiai surinkę balsų kandidatai tampa Seimo ar atitinkamai tarybos nariais. Jie priiminėja sprendimus procedūriniais klausimais, nustato posėdžių datas ir ruošia įstatymų bei nutarimų projektus.
3. Priimant įstatymus ir nutarimus kiekvienas Seimo ar tarybos narys ir kiekvienas kandidatas, surinkęs bent vieną balsą per rinkimus, balsuoja tais balsų kiekiais, kiek už jį balsavo rinkėjų.
4. Seimo ir kiekvienos tarybos pareiga sudaryti sąlygas kiekvienam buvusiam kandidatui ir gavusiam kažkiek balsų, susipažinti su galutiniu įstatymo ar nutarimo projektu ir balsuoti už, prieš ar susilaiko tais balsų kiekiais, kiek už jį balsavo rinkėjų. Internetas ir video kameros leidžia kiekvienam buvusiam kandidatui stebėti posėdžius ir balsuoti per internetą.
5. Atsitiktinių įsibrovimų ir balsavimų už buvusius kandidatus išvengimui turi būti įdiegta balsavimo sistema panaši į bankuose naudojamą sistemą, kai mokesčių mokėtojas vienareikšmiškai pats per internetą tvarko savo pinigus banke ir moka mokesčius.

Drausminanti Seimo ir tarybų narius priemonė turi būti jų atšaukimo galimybė. Pateikiu galimą atšaukimo tvarką.

1. Kiekvienas rinkėjas, dalyvavęs rinkimuose, turi teisę atvirai pareikšti nepasitikėjimą Seimo ar tarybos nariu ir savo balsavimo bei atstovavimo Seime ar taryboje galias atiduoti kitam buvusiam kandidatui. Kai virš 50 % dalyvavusių rinkimuose rinkėjų pareiškia nepasitikėjimą, tai Seimo ar tarybos narys netenka nario teisių ir pereina į buvusių kandidatų lygmenį.
2. Buvęs kandidatas, sekantis po surinkusio daugiausiai balsų, tampa atitinkamai Seimo ar tarybos nariu, o esamas Seimo ar tarybos narys pereina į buvusių kandidatų lygmenį. Naujas narys balsuoja tik tais balsų kiekiais, kiek jis jų gavo per rinkimus.

Pastaba. Nepasitikėjimą gali reikšti tik dalyvavę rinkimuose rinkėjai. Šiuo metu pusė rinkėjų sąrašuose esančių rinkėjų (1,4 milijono) gyvena užsienyje ir nedalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Apie 80% Lietuvoje gyvenančių rinkėjų (ne 42% kaip meluoja Vyriausioji rinkimų komisija) dalyvauja rinkimuose ir tik jie lemia rinki-mų rezultatus ir tik jie turi turėti atšaukimo galią. Šiandien Lietuvoje turėtų gyventi virš 4 milijonų gyventojų, o gyvena tik 1,8 milijono. Lietuvos valdžia, kai kurie Vilniaus universiteto dėstytojai prisidengę mokslu ir net europarlamentaro žmona meluoja, jog Lietuvoje šiuo metu gyvena 3,3 milijono gyventojų. Šis melas atneša daug nuostolių prekybininkams, projektuotojams, socialinių ir ekonominių mokslų darbuotojams ir sudaro melo aplinką Lietuvoje. Tokie veikėjai, prasibrovę į Jungtinį demokratinį judėjimą, siekia savivaldos reformos projekte Seimo ir tarybų narių atšaukimą padaryti negalimu. Kaip gali virš pusės rinkėjų pareikalauti atšaukti Seimo ar tarybos narį, jei pusė sąrašinių rinkėjų jau yra užsienyje, o iš sąrašų jie neišbraukiami?

— doc. Satkevičius Edvardas, 8-676-87293 [hidden email], Kaunas.

Išlikimo strategijos vadovėlį — knygą „Labgeba“ (Kaunas, 2008, 256 psl.) galima įsigyti iš autoriaus, Humanito knygine Kaune Donelaičio g. VDU patalpose ir Vilniuje Universiteto g. 4 šalia VU.

Visus, kurie siekiate bendromis pastangomis išsaugoti Lietuvos senbuvius Lietuvoje, prašau pranešti savo adresus, telefonus ir ypač e-mailus. Iki šiol nė viena partija nei žiniasklaidos priemonė to nedarė ir nesiekia daryti. Mano adresai:

LT-50281 Kaunas, J. I. Kraševskio 6-1
8-37-333116, 8-676-87293,
[hidden email].